Ar galima viskas, kas nedraudžiama įstatymu?

2015-02-06, Advokatų kontoros „Q.E.D.“ partneris, advokatas Giedrius Mikalauskas. Lietuvos Respublikos Seimas 2014-09-18 patvirtino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pataisas, pagal kurias uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ne paprasta rašytine, o privalomai notarine forma. Pataisos įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. ir per mėnesio trukmės gyvavimo laikotarpį sulaukė gan didelio atgarsio verslininkų ir kitokio pobūdžio įmonininkų pasaulyje.

Sukčiavimo galimybių užkardymas – tokia oficiali (tikėtina ir reali) aukščiau minėtų pataisų paskirtis. Kaip pažymima Prezidentūros rengtame aiškinamajame rašte, galiojančio teisinio reglamentavimo spragų sudarytos galimybės egzistuoti realios ūkinės finansinės veiklos nevykdančioms įmonėms bei laisvai manipuliuoti uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis – esminė prielaida sukčiauti, siekiant įteisinti neteisėtai įgytą turtą. Prezidentūra taip pat atkreipė dėmesį, jog  iki aptariamų Civilinio kodekso pataisų įsigaliojimo LR akcinių bendrovių įstatymui leidžiant akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti paprasta rašytine forma, akcijų perleidimo faktas buvo fiksuojamas tik akcijų apskaitos dokumentuose (akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale), tačiau už akcijų apskaitą ir duomenis apie akcininkus juridinių asmenų registro tvarkytojui perduodavo pati bendrovė, todėl mechanizmo, galinčio užtikrinti patikimos informacijos apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus kaupimą, nebuvo. Dėl minėtų priežasčių kontrolės ir teisėsaugos institucijos laiku negaudavo  patikimos informacijos apie akcijų perleidimo sandorių sudarymą ir neturėdavo galimybių nustatyti, ar buvo sudaromi ir vykdomi realūs sandoriai, ar buvo siekiama sukurti fiktyvių įmonių grandinę, o pasitvirtinus šiai versijai – išaiškinti atsakingus asmenis.

Įstatymo pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad tai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms. Priešingai – nauja tvarka, anot jų, turės teigiamos įtakos verslui, kadangi bus sukurtos palankesnės konkurencinės sąlygos sąžiningai mokesčius mokančiam verslui. Su tokia nuomone sunku sutikti, nes jau dabar, po pataisų įsigaliojimo praėjus vos mėnesiui, verslininkai, ypač užsiimantys tarptautine  prekyba ar efektyvų paslaugų teikimą užtikrinantys per asocijuotas partnerių struktūras, susiduria su konkrečiais sunkumais, kai užjūrio partneriui (pavyzdžiui, kapitalą svečioje Australijoje susikrovusiam pokario išeiviui iš Lietuvos), siekiančiam investuoti į Lietuvos rinkoje veikiančią, bet itin didelį plėtros potencialią turinčią įmone, tenka paaiškinti, jog tikslu įsigyti dalį jo vykdomo verslo, jis turėsiąs atvykti į Plungėje veikiantį notarų biurą, kuriame bus nustatyta ir patikrinta jo asmenybė, įvertinta mokėjimo aktyvų kilmė bei atlikta begalė kitų procedūrų, kurių, siekdamas užtikrinti sandorio teisėtumą, pageidaus notaras. Sutikite – tikrai sudėtingas uždavinys lietuviškosios provincijos „entrepreneristui“, siekiančiam privilioti dėdės kapitalisto dolerius į Tėvynę iš anapus Indijos vandenyno.

Įvairių konsultantų ir patarėjų galvose, susipažinusiose su naujaisiais reikalavimais, gimsta įvairių idėjų, kaip būtų galima išvengti notaro (tikiuosi, jog galime prieiti bendro sutarimo, kad šio valstybės biurokrato įsikišimas reikalų padėtį nepamatuojamai sunkina) „pagalbos“. Netaikau nei į vieną, nei į kitą kategoriją – esu advokatas, tačiau nenorom prisiminiau vieną iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  nutarčių, kurioje, komentuodamas Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintą uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo teisinį reguliavimą, jis pažymėjo, kad tokiais atvejais „galioja bendrojo pobūdžio taisyklė, jog galima viskas, kas nedraudžiama“. Sekant minėta kasacinės instancijos teismo, kuriam įstatymu pavesta rūpintis vienodos teismų praktikos formavimu, logika, atrodytų imk ir kontrolinio parduodamų akcijų paketo perleidimo sandorį (šioje vietoje svarbu paaiškinti tai, ką pamiršau padaryti anksčiau – notarinės formos reikalavimas naujosiose įstatymo pataisose keliamas tik tais atvejais, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų), suskaidyk ir įformink keliomis sutartimis, kurių kiekviena būtų perleidžiamas ne didesnis kaip 25 % akcijų kiekis, o įstatymo raidė expressis verbis prasme liktų nepažeista. Atitinkamai nepatenkintam bei nosį dėl tokio gudraus ėjimo raukančiam biurokratui atkirsti: „Brolyti, juk įstatymas to nedraudžia!”. Deja, ne viskas taip paprasta.

Tokiai „didžiojo kombinatoriaus“ Ostapo Benderio vertai partijai, kokia aprašyta aukščiau,  jau paruošta priešnuodžio piliulė. Kaip nurodoma Seimo pagrindinio komiteto, vertinusio įstatymo pakeitimų tikslingumą, 2014-06-11 datos išvadose, „institucijos, tiriančios sukčiavimo pobūdžio veikas, fiktyvių įmonių veiklą ir nusikalstamo praturtėjimo atvejus, turėtų galimybę kelti sandorio skaidymo pagrįstumo klausimą ir atsižvelgdami į turinio prieš formą viršenybės principą, atskirus sandorius laikyti vienu sandoriu, <...> kuriai turėjo būti taikomas notarinės formos reikalavimas“.  Suprask, kad neigiamos (išskaidyto sandorio pasekmės bus traktuojama, kad sandorio tarsi nebūta, t.y. neperėjo nuosavybės teisės, neįgyta teisė į dividendus, neįgyta teisė priiminėti sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime ir panašiai) kils tik tada, jei jis pateks į nusikalstamas veikas tiriančių pareigūnų akiratį, tačiau įstatymo pakeitimo iniciatoriai nenurodo ir išsamiau nepaaiškina, kaip turės būti vertinama situacija, jei niekinio sandorio pasekmėmis aukščiau minėtu būdu „suskaidyto“ sandorio atžvilgiu remtųsi ieškovas, teismine tvarka ginčijantis, pavyzdžiui,visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame dalyvavo ir už sprendimą balsavo „niekinio“ sandorio pagrindu akcijas įgijęs akcininkas, sprendimą atšaukti visiems įmonės akcininkams galimybę įsigyti naujai išleidžiamų įmonės akcijų ir suteikiant galimybę jas įsigyti jau minėtam užjūrio „princui“? Atsakymų gali būti daug ir visus juos (ar bent didžiąją dalį) neišvengiamai turės pateikti Lietuvos teismai, kuriuos, mano galva, jau artimiausiu metu užplūs tokius klausimus liečiančios bylos. 

Modeliuoti situacijų galima įvairių ir iki absurdo, tačiau esmė viena – aptariamos įstatymo pataisos tikrai neprisidės prie taip siekiamo civilinės apyvartos stabilumo ir aiškumo, kurio taip reikia siekiant įtvirtinti pasitikėjimą Lietuvos jurisdikcija užsienio investuotojų akyse. Aptariamomis įstatymo pataisomis praplečiamas ratas situacijų, kuomet nesąžiningi asmenys įgyja galimybę remtis niekinio sandorio (t.y. sandorio, kuris nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys) faktu, siekiant ir kitų tikslų, nei jų pažeistos ar ginčijamos teisės gynyba. Juk niekinio sandorio pasekmių taikymui net nereikia teismo sprendimo – jis negalioja nuo pat jo sudarymo momento!

Jei iki įstatymo pataisų įsigaliojimo verslas galėjo apsieiti be teisininkų profesionalų patarimų, kaip racionaliai suplanuoti akcijų perleidimo sandorio struktūrą ir suvaldyti su tuo susijusias galimas rizikas, tai dabar vargu ar pavyks to pasiekti savarankiškai. Dėl šios priežasties tokio tipo sandorių kaštai neišvengiamai augs ir tai neprisidės prie administracinės naštos verslui mažinimo, ką, kaip vieną iš savo tikslų, deklaruoja Vyriausybė.

Pabaigai belieka priminti, kad Advokatų kontoros „Q.E.D“ kvalifikuoti teisininkai, veiklą vykdantys tiek Vilniuje, tiek ir Šiauliuose įsteigtuose kontoros biuruose, konsultuoja visais akcijų išleidimo, įsigijimo, mainų bei pardavimo klausimais, o taip pat padeda parengti visus su tuo susijusius dokumentus.

Platesnė informacija teikiama telefonu +370 610 09147 arba elektroniniu paštu info@QedLaw.lt . Taip pat papildomą informaciją apie mūsų teikiamas teisines paslaugas rasite užsukę į internetinę svetainę adresu www.QedLaw.lt