2014-09-10, Advokatas Paulius Gutauskas, advokatų kontoros „Mikalauskas, Gutauskas ir partneriai“ partneris. Dažnas iš mūsų kiekvieną beprasidedančią vasarą pasitinkame kupini didelių svajų, užvaldyti įvairiausių minčių apie jos leidimo būdus bei apimti tikėjimo, kad ji bus tokia, kokios dar niekada neturėjome. Ne vienam iš mūsų tai yra ir svajų išsipildymo, atradimo džiaugsmo, o galbūt ir svarbių gyvenimo sprendimų priėmimo metas. Saulėta, žalia, o kartu ir lietinga bei vėjuota lietuviška vasara yra palankiausias metų laikas žmonėms susieti savo likimus, įsipareigojant drauge keliauti per visą likusį gyvenimą, kad ir kas benutiktų, o tuo pačiu įsipareigojant kitam asmeniui bei naujai susikūrusiai šeimai laikytis tam tikrų pareigų, be jokios abėjonės, kartu įgyjant ir atitinkamų teisių. Deja, bet kartais taip jau nutinka, kad susieję savo gyvenimus sutuoktiniai nusprendžia pasukti skirtingais keliais. Dažnu atveju tas pasukimas skirtingais keliais toli gražu nebūna taikus ir šviesus. Svarbiausia tokiu atveju turėti stiprų ir patikimą pagalbininką, į kurį būtų galima drąsiai atsiremti – klausiant patarimo, paruošiant reikiamus dokumentus, o tuo pačiu ir kiek įmanoma daugiau atsiribojant nuo emociškai ir fiziškai sekinančių teisinių procesų.
Svarbu pažymėti tai, kad sudaryta santuoka gali būti nutraukiama keliais teisiniais būdais, o būtent bendru sutuoktinių prašymu, vieno sutuoktinio prašymu arba paduodant teismui ieškinį dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Be abejo, vienas greičiausių ir paprasčiausių santuokos nutraukimo būdų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.). Tačiau, be jokios abejonės, toks būdas įmanomas tik tuomet, kai tarp sutuoktinių iš esmės nekyla ginčo dėl santuokos nutraukimo aplinkybių, auginamų nepilnamečių vaikų priežiūros bei jų išlaikymo, dalintino turto bei išlaikymo vienas kitam teikimo (jeigu toks yra būtinas ir reikalingas). Be to, tokiu būdu santuoka gali būti nutraukta tik papildomai esant ir tokioms sąlygoms: i) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; ii) abu sutuoktiniai sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; iii) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Tik esant tokioms aukščiau įvardintoms sąlygoms santuoka tarp sutuoktinių gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Be to, teismas, savo sprendimu tokiu būdu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šitoje vietoje nemažai klausimų iškyla dėl turtinių santykių sureguliavimo, o ypatingai dėl prisiimtų paskolinių įsipareigojimų vykdymo, kurių vykdymas po santuokos nutraukimo privalo būti aptartas teismui pateikiamuose procesiniuose dokumentuose, o kredito įstaigos, suteikusios sutuoktiniams paskolas ne tik informuojamos apie santuokos nutraukimo procedūras, bet ir įtraukiamos į teisminį procesą suinteresuotais asmenimis.
Kitas galimas santuokos nutraukimo būdas - ieškinio padavimas teismui, siekiant nutraukti santuoką dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Ne paslaptis yra tai, kad dažnu santuokos nutraukimo atveju vienas sutuoktinis kaltina kitą dėl santuokos iširimo, nelojalumo vienas kitam ar abipusės pagarbos stokojimo. Natūralu, kad tokiu metu sutuoktinių emocijos bei ambicijos pradeda imti viršų. Tačiau prisimintina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) aiškiai numato, kokiu atveju vienas iš sutuoktinių yra pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, o būtent sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Tuo tarpu nustatytos pagrindinės sutuoktinio pareigos yra tokios - lojalumo, tarpusavio pagalbos, pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos (CK 3.27 str., 3.30 str., 3.35 str.). Taigi, sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Tuo tarpu sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (3. 60 str. 1 d.). Svarbu pažymėti ir tai, kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 60 str. 2 d.). Taip pat įstatyme yra nustatytos vadinamosios sutuoktinio kaltės prezumpcijos, t. y. sąlygos, kurioms esant daroma prielaida, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija ir yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis: i) yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; ii) yra neištikimas; iii) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; iiii) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniams žinotina ir ta svarbi aplinkybė, jog paminėtas sutuoktinio kaltės prezumcijas galima nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Kitaip tariant tokias, vienam iš sutuoktiniui, nepalankias aplinkybes jis turi galimybę paneigti, pateikiant teismui atitinkamus įrodymus, patvirtinančius, jog tokių aplinkybių iš tiesų nebuvo ir jos neegzistuoja. Taip pat šioje vietoje bene svarbiausias momentas, dėl kurio ir kyla daugiausia ginčų, yra sutuoktinių bendro turto padalijimas. Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno jų asmeninį turtą. Be to, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Kaip visiems yra žinoma – laikoma, kad sutuoktinių santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios. Kitaip tariant, nesant tam tikrų specialių aplinkybių, kiekvienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių tenka po ½ dalį dalintino bendro sutuoktinių turto. Tačiau iš patirties visi žinome, jog praktikoje tokių idealių sąlygų bei papildomų specialių aplinkybių pasitaiko labai dažnai, todėl ganėtinai retu atveju sutuoktinių santuokoje įgytas bendras turtas yra padalijamas į dvi lygias dalis. Minėtos papildomos specialios aplinkybės ir sąlygos, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo yra įtvirtintos CK 3.123 straipsnyje. Šiame straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo iš esmės siejamas su tokiomis aplinkybėmis: nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveikatos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas gali nukrypti nuo sutuokinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Taigi, sprendžiant klausimus dėl bendro turto padalijimo, patartina sutuoktiniams neturėti išankstinio nusistatymo, jog kiekvienas iš jų gaus po ½ dalį bendro dalintino turto. Kaip matyti iš nurodyto įstatyminio reguliavimo bei formuojamos teisminės praktikos, kiekvienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama ir didesnė, ir mažesnė negu ½ bendro sutuoktinių dalintino turto dalis. Todėl siekiant tinkamai apginti savo teises bei turtinius ir neturtinius interesus rekomenduojame Jums į pagalbą pasitelkti kvalifikuotus teisės specialistus, kurie kompetetingai padės Jums išspręsti įvairius teisinius santuokos nutraukimo klausimus.
Advokatų kontoros Mikalauskas, Gutauskas ir partneriai kvalifikuota komanda, savo veikla vykdanti tiek Vilniuje, tiek ir Šiauliuose, visada yra pasirengusi Jums padėti santuokos nutraukimo klausimais – kompetetingai konsultuoti santuokos nutraukimo teisiniais aspektais, parengti pareiškimus, ieškinius, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei efektyviai atstovauti Jus visų instancijų teismuose ginant Jūsų teises bei teisėtus interesus.
Platesnė informacija teikiama telefonu +370 674 16828 arba elektroniniu paštu p.gutauskas@QedLaw.lt. Taip pat papildomą informaciją apie mūsų teikiamas teisines paslaugas rasite užsukę į internetinę svetainę adresu www.QedLaw.lt.